klucas

×klùcas sm. (2) 1. trinka, rąstagalys: Padėk klùcą po akselinės kojų, matai, kad mašina grimzta į žemę Šv. Klùcas nu svirties nutrūko, kol pritaisyste, nebgaliam iš šulinės vandens bepasemti Jdr. Iš šito beržinio pagalio išeis trys kluceliai Rt. 2. pagalys: Pasiimk gerą klùcą ir eik paršo iš daržo išvaryti Šll.